Kiek papildomų matematikos pamokų vaikui iš tikrųjų reikia?

Kiek papildomų matematikos pamokų vaikui iš tikrųjų reikia?

Kai vaikui pradeda kristi matematikos pažymiai arba artėja svarbus atsiskaitymas, tėvams natūraliai kyla noras kuo greičiau viską sutvarkyti. Tada atrodo, kad geriausias sprendimas – užsakyti kuo daugiau papildomų pamokų iš karto.

Mintis suprantama: jeigu problema rimta, reikia daugiau pagalbos. Jeigu laiko mažai, reikia intensyviau mokytis. Jeigu pažymiai nedžiugina, norisi greito pokyčio.

Tačiau papildomų matematikos pamokų skaičius ne visada tiesiogiai reiškia geresnį rezultatą. Kartais vaikui užtenka vienos pamokos per savaitę, jei mokymasis vyksta reguliariai ir ilgesnį laiką. O kartais viena pamoka per savaitę tikrai nepadės, nes spragų per daug, laiko per mažai, o tikslas per arti.

Todėl svarbiausias klausimas nėra „kiek daug pamokų galime paimti?“. Daug geresnis klausimas: koks pamokų dažnumas šiuo metu būtų protingiausias būtent šiam vaikui?

Kodėl daugiau pamokų ne visada reiškia geriau?

Kai situacija kelia nerimą, labai lengva galvoti, kad kuo daugiau pamokų, tuo greičiau vaikas pasivys. Tačiau mokymasis neveikia kaip paprastas pamokų skaičiavimas.

Vaikui reikia ne tik išklausyti paaiškinimą. Jam reikia suprasti, pasipraktikuoti, suklysti, ištaisyti klaidas ir po kelių dienų vėl grįžti prie temos. Žinios įsitvirtina per laiką ir kartojimą.

Jeigu pamokų labai daug, bet vaikas tarp jų nieko nedaro, rezultatas gali būti silpnesnis nei mokantis rečiau, bet nuosekliai. Korepetitorius gali labai gerai paaiškinti temą, tačiau jei mokinys neturi laiko pats pabandyti, žinios lieka paviršiuje.

Per didelis pamokų kiekis kai kuriems vaikams netgi gali sukelti priešingą efektą. Jie pavargsta, pradeda jausti spaudimą, matematika tampa dar vienu dalyku, kurio „per daug“, ir motyvacija mažėja.

Todėl pamokų skaičių reikia rinktis ne iš panikos, o pagal realią situaciją.

Kada užtenka vienos pamokos per savaitę?

Vienos matematikos pamokos per savaitę dažnai užtenka tada, kai problema dar nėra labai įsisenėjusi.

Pavyzdžiui, vaikui gali būti sunkiau su viena ar keliomis temomis, bet jis dar mokosi, daro užduotis, klausia, kai nesupranta, ir nėra visiškai praradęs pasitikėjimo savimi. Tokiu atveju viena reguliari pamoka per savaitę gali būti labai geras startas.

Per tokią pamoką galima:

Svarbiausia, kad pamokos vyktų nenutrūkstamai. Viena pamoka per savaitę duoda rezultatą tada, kai tai nėra vienkartinė pagalba prieš kontrolinį, o pastovus mokymosi ritmas.

Toks variantas ypač tinka vaikams, kuriems reikia ramesnio tempo. Ne visi gerai reaguoja į intensyvų spaudimą. Kai kuriems daug geriau veikia stabilumas: viena aiški pamoka, kelios savarankiškos užduotys, grįžtamasis ryšys ir nuoseklus kartojimas.

Kada vienos pamokos gali neužtekti?

Yra situacijų, kai viena pamoka per savaitę gali būti per lėtas tempas.

Pavyzdžiui, jei vaikas turi daug senų spragų, o mokykloje tuo pačiu metu juda naujos temos, viena pamoka dažnai tampa bandymu gesinti kelis gaisrus vienu metu. Per ją reikia ir paaiškinti dabartinę temą, ir pasiruošti kontroliniui, ir dar grįžti prie senų pagrindų.

Tokiu atveju tiesiog pritrūksta laiko.

Vienos pamokos gali neužtekti, jeigu:

Tada realistiškiau pradėti nuo dviejų ar net trijų pamokų per savaitę. Ne tam, kad vaiką apkrautume, o tam, kad būtų pakankamai laiko sutvarkyti situaciją.

Kartais viena pamoka per savaitę tokioje situacijoje primena bandymą gesinti degantį namą vandens kibiru. Pastangų yra, bet jų tiesiog nepakanka.

Kuo skiriasi viena, dvi ir trys pamokos per savaitę?

Pamokų skaičius turėtų priklausyti nuo tikslo.

Viena pamoka per savaitę dažniausiai tinka palaikymui, ramiam spragų tvarkymui ir ilgalaikiam darbui. Tai geras pasirinkimas, kai problema dar valdoma ir nėra skubaus termino.

Dvi pamokos per savaitę dažnai yra geras vidurys. Vieną pamoką galima skirti naujoms ar mokyklos temoms, o kitą – spragoms, kartojimui, pasiruošimui kontroliniams arba savarankiško sprendimo stiprinimui.

Trys pamokos per savaitę dažniausiai reikalingos tada, kai situacija intensyvi. Pavyzdžiui, artėja egzaminas, pažymiai stipriai spaudžia arba reikia per trumpą laiką užpildyti daug spragų. Tokiu atveju svarbu labai aiškiai planuoti krūvį, kad vaikas neperdegtų.

Svarbu suprasti, kad daugiau pamokų turi prasmę tik tada, kai jos turi struktūrą. Jei trys pamokos per savaitę yra tik atsitiktinis užduočių sprendimas, jos nebūtinai bus efektyvesnės už vieną gerai suplanuotą pamoką.

Kodėl svarbiausia yra pastovumas?

Matematikoje labai svarbu ritmas. Viena intensyvi savaitė retai pakeičia kelis mėnesius nuoseklaus darbo.

Vaikas gali po vienos pamokos suprasti temą, bet jei prie jos nebegrįžta, po kelių savaičių vėl pradeda klysti. Todėl mokymasis turi vykti nuolat: paaiškinimas, praktika, klaidų taisymas, pakartojimas.

Pastovumas padeda:

Kartais tėvai nori pradėti labai intensyviai, bet tik trumpam. Tačiau vaikui dažnai naudingiau mokytis mažesniu tempu, bet ilgiau. Ypač jei tikslas yra ne vienas kontrolinis, o bendras matematikos supratimas.

Ar verta didinti pamokų skaičių prieš kontrolinį ar egzaminą?

Kartais taip. Jei artėja svarbus atsiskaitymas, papildoma pamoka gali padėti susisteminti žinias, pasikartoti užduočių tipus ir ramiau ateiti į kontrolinį.

Tačiau svarbu nepaversti viso mokymosi vien skubiu gelbėjimu prieš atsiskaitymus.

Jeigu vaikas mokosi tik tada, kai „rytoj kontrolinis“, jis nuolat gyvena panikos režime. Toks mokymasis trumpam gali padėti, bet ilgalaikio stabilumo nesukuria.

Geresnis variantas – turėti pastovų pamokų ritmą, o prieš svarbesnius atsiskaitymus laikinai jį sustiprinti.

Pavyzdžiui, vaikas mokosi vieną kartą per savaitę, bet prieš kontrolinį papildomai pasiima dar vieną pamoką. Arba prieš VBE likus keliems mėnesiams pereina prie dviejų pamokų per savaitę.

Svarbiausia, kad intensyvumas būtų suplanuotas, o ne atsirastų tik iš streso.

Kiek svarbus vaiko savarankiškas darbas?

Labai svarbus. Papildoma pamoka yra tik viena mokymosi dalis.

Jeigu vaikas su korepetitoriumi viską supranta, bet tarp pamokų nieko nepakartoja, rezultatas gali judėti lėčiau. Matematikos reikia ne tik klausytis, bet ir spręsti pačiam.

Todėl net viena pamoka per savaitę gali būti labai efektyvi, jeigu po jos vaikas gauna aiškias užduotis ir jas atlieka. Ir priešingai – net kelios pamokos per savaitę gali neduoti norimo rezultato, jei mokinys tik pasyviai dalyvauja, bet nesimoko savarankiškai.

Gera sistema turėtų atrodyti taip:

Tada pamoka tampa ne atskiru įvykiu, o nuoseklaus proceso dalimi.

Kaip suprasti, ar pasirinktas tempas tinka?

Pamokų dažnumą galima keisti. Nebūtina iškart pasirinkti tobulo varianto visam laikui.

Geriausia pradėti nuo realistiško plano ir po kelių savaičių įvertinti, ar jis veikia.

Tempas tinkamas, jeigu:

Tempą gali reikėti didinti, jeigu:

Tempą gali reikėti mažinti, jeigu:

Geras mokymosi planas turi būti lankstus. Jis turi reaguoti į vaiko progresą, o ne būti parinktas aklai.

Kodėl kartais geriau pradėti ramiau?

Jeigu vaikas jau turi neigiamą santykį su matematika, per didelis startas gali išgąsdinti. Jam gali atrodyti, kad dabar matematika užims visą gyvenimą, o tai tik dar labiau didina pasipriešinimą.

Tokiu atveju geriau pradėti ramiau: viena pamoka per savaitę, aiškus planas, mažos užduotys, pirmos sėkmės. Kai vaikas pajunta, kad gali suprasti, tada galima didinti krūvį, jei to reikia.

Kartais tėvams norisi greito rezultato, bet vaikui pirmiausia reikia grįžti į mokymosi ritmą. Jei ilgą laiką matematika buvo streso šaltinis, pasitikėjimas negrįžta per vieną savaitę.

Ramus startas nereiškia silpno darbo. Tai gali būti labai protingas sprendimas, jei vaikas jautrus, pavargęs ar praradęs motyvaciją.

Kada reikia intensyvesnio plano?

Intensyvesnis planas reikalingas tada, kai laikas tampa svarbiausiu veiksniu.

Pavyzdžiui, jei iki egzamino liko nedaug, o mokinys dar turi daug spragų, vienos pamokos per savaitę gali neužtekti. Tada reikia ne tik mokytis, bet ir labai aiškiai prioritetizuoti temas: kurios duos daugiausiai naudos, kurios dažniausiai pasitaiko, kurios būtinos norint suprasti kitas.

Intensyvesnis planas gali būti reikalingas, jeigu:

Tokiu atveju svarbu ne tik daugiau pamokų, bet ir aiški strategija. Kiekviena pamoka turi turėti tikslą, o tarp pamokų turi būti konkretus darbas.

Ką tėvams verta aptarti prieš pasirenkant pamokų skaičių?

Prieš nusprendžiant, kiek pamokų per savaitę reikės, verta įvertinti kelis dalykus.

Pirmiausia – tikslą. Ar norime palaikyti dabartinį lygį, pagerinti pažymį, pasiruošti kontroliniams, užpildyti spragas ar ruoštis egzaminui?

Antra – laiką. Kiek savaičių ar mėnesių turime iki svarbaus atsiskaitymo?

Trečia – vaiko dabartinį lygį. Ar problema tik dabartinėje temoje, ar yra senesnių spragų?

Ketvirta – vaiko emocinę būseną. Ar jis pasiruošęs intensyvesniam mokymuisi, ar pirmiausia reikia ramesnio starto?

Penkta – savarankišką darbą. Ar vaikas atliks užduotis tarp pamokų, ar jam reikės daugiau kontrolės ir struktūros?

Atsakius į šiuos klausimus, pamokų skaičių pasirinkti daug lengviau.

Trumpai

Papildomų matematikos pamokų vaikui reikia tiek, kiek realiai padeda judėti į priekį, bet ne tiek, kad mokymasis virstų chaosu ar perdegimu.

Vienam vaikui gali užtekti vienos pamokos per savaitę, jei jis mokosi nuosekliai, turi laiko praktikai ir problema dar nėra labai gili. Kitam gali reikėti dviejų ar trijų pamokų, ypač jei artėja egzaminas, pažymiai stipriai krenta arba spragų susikaupė daug.

Svarbiausia ne panikuoti, o normaliai įvertinti situaciją: tikslą, laiką, spragas, vaiko charakterį ir savarankiško darbo galimybes.

Matematikoje dažniausiai laimi ne tas, kuris vieną savaitę mokosi daugiausiai, o tas, kuris mokosi pastoviausiai.