Kodėl prieš pirmą pamoką man svarbu ne tik klasė ir pažymys?
Pirma matematikos pamoka prasideda ne nuo pažymio. Sužinokite, kodėl svarbu įvertinti vaiko lygį, charakterį, spragas ir mokymosi poreikius.
Pirma matematikos pamoka su korepetitoriumi: kodėl svarbu ne tik klasė ir pažymys?
Kai tėvai ieško vaikui matematikos korepetitoriaus, pokalbis dažnai prasideda labai trumpai: „8 klasė, matematika stringa, pažymys 6, kontroliniai nesiseka.“
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad svarbiausia informacija jau pasakyta. Žinome klasę, dalyką, pažymį ir problemą. Tačiau iš tikrųjų tai tik pokalbio pradžia.
Vien tik pažymys neparodo, kodėl vaikui sunku. Du mokiniai gali turėti tą patį šešetą, bet jų situacijos gali būti visiškai skirtingos. Vienas dar bando, klausia, daro namų darbus ir tiesiog turi kelias konkrečias spragas. Kitas su tuo pačiu pažymiu jau seniai nusprendęs, kad matematika „ne jam“, ir vos pamatęs sunkesnį uždavinį viduje iškart pasiduoda.
Todėl pirma matematikos pamoka su korepetitoriumi neturėtų prasidėti nuo atsitiktinių užduočių. Prieš ją labai svarbu suprasti ne tik tai, kokioje klasėje mokosi vaikas, bet ir tai, kaip jis mokosi, kaip jaučiasi su matematika ir kokio žmogaus jam iš tikrųjų reikia.
Kodėl pažymys nepasako visos situacijos?
Pažymys yra tik rezultatas. Jis neparodo viso kelio iki to rezultato.
Pavyzdžiui, šešetas gali reikšti, kad mokinys supranta pagrindus, bet daro daug neatidumo klaidų. Kitam vaikui šešetas gali reikšti, kad jis vos laikosi, nes trūksta ankstesnių temų pagrindų. Trečiam – kad žinių lygis nėra blogas, bet per kontrolinius jis labai jaudinasi ir neparodo to, ką moka.
Todėl klausimas „koks pažymys?“ yra svarbus, bet jo neužtenka.
Daug svarbiau išsiaiškinti:
- ar vaikas supranta temas pamokoje;
- ar moka spręsti savarankiškai;
- ar klausia, kai nesupranta;
- ar bijo suklysti;
- ar kontroliniai kelia didelį stresą;
- ar yra senų spragų;
- ar vaikas dar tiki, kad gali išmokti matematiką.
Tik tada galima suprasti, kokia pagalba būtų naudingiausia.
Kodėl prieš pirmą pamoką verta pasikalbėti su tėvais?
Pirmas pokalbis su tėvais nėra formalumas. Jis padeda suprasti vaiko situaciją plačiau nei rodo pažymys dienyne.
Tėvai dažnai mato tai, ko nemato mokytojas ar korepetitorius pirmą minutę: kaip vaikas elgiasi namuose, kaip reaguoja į namų darbus, ar pyksta, ar vengia, ar užsidaro, ar sako, kad „vis tiek nepavyks“.
Ši informacija labai svarbi, nes ji padeda pasirinkti tinkamą mokymosi kryptį.
Vienam vaikui reikia greitai susidėlioti aiškų planą ir pradėti taisyti spragas. Kitam pirmiausia reikia sumažinti įtampą, nes jis jau taip bijo klaidų, kad net nebando. Trečiam reikia daugiau disciplinos ir atsakomybės, nes jis supranta, bet neturi mokymosi ritmo.
Jeigu prieš pirmą pamoką apie tai nepasikalbama, korepetitorius gali pradėti ne nuo tos vietos. Tada pamokos vyksta, bet rezultatas nejuda taip greitai, kaip galėtų.
Ką svarbu išsiaiškinti prieš pirmą matematikos pamoką?
Prieš pirmą pamoką svarbu surinkti ne daug informacijos, o tinkamą informaciją.
Pirmiausia reikia suprasti mokinio tikslą. Ar reikia pagerinti pažymius? Pasiruošti kontroliniams? Užpildyti senas spragas? Ruoštis PUPP ar VBE? O gal svarbiausia – grąžinti pasitikėjimą savimi?
Tada reikia suprasti, kaip vaikas mokosi.
Svarbūs klausimai:
- ar vaikas greitai pasimeta, kai užduotis sunkesnė;
- ar jis klausia, kai nesupranta;
- ar linkęs nutylėti ir apsimesti, kad viskas aišku;
- ar geriau mokosi lėčiau, ar jam tinka greitesnis tempas;
- ar jam reikia daugiau palaikymo, ar daugiau struktūros;
- kaip reaguoja į spaudimą;
- kaip jaučiasi prieš kontrolinius;
- ar namų darbai kelia konfliktus namuose.
Šie atsakymai padeda suprasti ne tik matematikos lygį, bet ir tai, kokio korepetitoriaus vaikui reikės.
Vienas pažymys, bet du visiškai skirtingi mokiniai
Įsivaizduokime du aštuntokus. Abu turi šešetą iš matematikos.
Pirmas mokinys pamokoje stengiasi, daro namų darbus, klausia, kai nesupranta, bet turi kelias spragas. Jam reikia aiškaus plano, daugiau praktikos ir žmogaus, kuris padėtų tas spragas sutvarkyti.
Antras mokinys taip pat turi šešetą, bet jo situacija visai kita. Jis jau nebenori klausti, nes bijo pasirodyti silpnas. Sunkesnes užduotis praleidžia, nes iš anksto galvoja, kad nepavyks. Kontrolinius rašo įsitempęs, o namuose sako, kad matematika „ne jam“.
Abiem vaikams reikia pagalbos, bet pagalba negali būti vienoda.
Pirmam gali tikti korepetitorius, kuris dirba struktūruotai, duoda daugiau užduočių, stebi progresą ir greitai juda per temas.
Antram pirmiausia reikia žmogaus, prie kurio jis jaustųsi saugiai, nebijotų klausti ir po truputį susigrąžintų pasitikėjimą. Tik tada galima tikėtis, kad jis pradės normaliai mokytis.
Štai kodėl vien klasė ir pažymys neatsako į klausimą, kokios pamokos vaikui reikia.
Ką turėtų parodyti pirma pamoka?
Pirma matematikos pamoka su korepetitoriumi neturėtų būti vien „pažiūrėkime, ką mokotės dabar“. Ji turėtų padėti suprasti tris dalykus.
Pirmas dalykas – mokinio žinių lygis. Reikia pamatyti, kurios temos aiškios, o kur atsiranda klaidos. Svarbu ne tik tai, ar atsakymas teisingas, bet ir kaip mokinys mąsto.
Antras dalykas – mokinio savarankiškumas. Ar jis žino, nuo ko pradėti? Ar gali paaiškinti savo veiksmus? Ar laukia, kol korepetitorius pasakys kitą žingsnį?
Trečias dalykas – mokinio reakcija į sunkumą. Ar jis klausia? Ar pradeda spėlioti? Ar užsidaro? Ar sako „nežinau“ ir sustoja? Ar bando ieškoti sprendimo?
Pirma pamoka dažnai labai daug pasako ne tik apie matematiką, bet ir apie mokinio santykį su mokymusi.
Kodėl svarbu parinkti tinkamą korepetitorių pagal vaiką?
Dažnai tėvai ieško stipraus matematikos specialisto. Tai suprantama. Tačiau vaikui kartais pirmiausia reikia ne „matematikos vunderkindo“, o žmogaus, su kuriuo jis apskritai galėtų atsiverti.
Yra vaikų, kuriems reikia ramaus, kantraus paaiškinimo. Yra tokių, kuriems reikia daugiau autoriteto ir aiškios struktūros. Kitiems svarbu, kad korepetitorius mokėtų bendrauti paprastai, mentoriauti, padrąsinti ir kartu neprarasti pamokos krypties.
Tinkamas korepetitorius nėra tik tas, kuris gerai moka matematiką. Tai žmogus, kurio aiškinimo stilius, tempas ir bendravimas tinka konkrečiam mokiniui.
Kai šitas sutapimas įvyksta, dažnai keičiasi ne tik pažymiai. Keičiasi ir vaiko požiūris į matematiką. Jis pradeda drąsiau klausti, mažiau bijoti klaidų ir labiau tikėti, kad gali suprasti.
Kodėl pirmas pokalbis kartais užtrunka?
Pirmas pokalbis gali atrodyti per ilgas, jei tėvai tikisi tiesiog rezervuoti laiką pamokai. Tačiau jeigu tikslas yra ne bet kokia pamoka, o tinkama pagalba, tas pokalbis yra labai vertingas.
Jo metu reikia ne tik rasti laisvą korepetitorių, bet ir suprasti, kuris žmogus geriausiai tiktų vaikui.
Svarbu įvertinti:
- mokinio klasę;
- dabartinį pažymį;
- tikslą;
- spragas;
- mokymosi tempą;
- vaiko charakterį;
- reakciją į spaudimą;
- ar jam reikia daugiau palaikymo, ar struktūros;
- ar pamokos turi būti orientuotos į pažymius, egzaminą ar pasitikėjimą.
Kai šie dalykai aiškūs, pirmoji pamoka būna daug tikslesnė. Korepetitorius ateina ne aklai, o jau suprasdamas, kokio mokinio laukia.
Kaip tėvams pasiruošti pirmajam pokalbiui?
Tėvams nereikia turėti visų atsakymų. Bet labai padeda, jei prieš pokalbį jie trumpai pagalvoja apie kelis dalykus.
Pavyzdžiui:
- kada pirmą kartą pastebėjote, kad matematika pradėjo strigti;
- ar problema labiau pažymiuose, ar pasitikėjime;
- kokios temos vaikui sunkiausios;
- kaip vaikas reaguoja į namų darbus;
- ar jis bijo kontrolinių;
- ar anksčiau jau turėjo korepetitorių;
- kas ankstesnėse pamokose tiko arba netiko;
- kokio rezultato tikitės po kelių mėnesių.
Tokia informacija labai pagreitina tinkamo korepetitoriaus parinkimą.
Jeigu tėvai žino tik klasę ir pažymį, pradėti vis tiek galima. Bet kuo daugiau konteksto turime, tuo tiksliau galime parinkti mokymosi kryptį.
Ką vaikas turėtų jausti po pirmos pamokos?
Po pirmos pamokos vaikas nebūtinai turi iškart pagerinti pažymį ar suprasti visas temas. Tai būtų nerealu. Tačiau turėtų atsirasti daugiau aiškumo.
Geras ženklas, jeigu po pirmos pamokos vaikas gali pasakyti:
„Supratau, kur stringu.“
„Šitas mokytojas paaiškino aiškiau.“
„Nebuvo baisu klausti.“
„Žinau, ką reikės kartoti.“
„Gal viskas nėra taip blogai, kaip galvojau.“
Pirma pamoka turėtų sumažinti chaosą. Vaikas turėtų suprasti, kad problema yra ne „visa matematika“, o konkrečios vietos, kurias galima sutvarkyti.
Tėvams po pirmos pamokos taip pat turėtų būti aiškiau: nuo ko bus pradedama, kokios spragos matosi, kokio dažnumo pamokų reikėtų ir koks planas būtų realistiškas.
Kada pirmoji pamoka laikoma pavykusia?
Pirma pamoka pavykusi tada, kai po jos yra daugiau aiškumo nei prieš ją.
Tai nereiškia, kad viskas turi būti išspręsta iš karto. Bet turėtų būti aišku:
- koks mokinio lygis;
- kur pagrindinės spragos;
- kaip vaikas reaguoja į mokymąsi;
- koks korepetitoriaus stilius jam tinka;
- koks būtų tolimesnis planas;
- kiek kartų per savaitę verta mokytis;
- kokio rezultato galima tikėtis per artimiausią laiką.
Pirma pamoka yra startas. Ji turi ne tik „pamokyti matematikos“, bet ir parodyti kryptį.
Kodėl nereikėtų skubėti su bet kokiu korepetitoriumi?
Kartais tėvai nori pradėti kuo greičiau. Tai suprantama, ypač jei artėja kontrolinis, PUPP ar VBE. Tačiau skubant galima pasirinkti žmogų, kuris laisvas, bet nebūtinai tinkamas.
Jeigu vaiko situacija paprasta, toks sprendimas gal ir veiks. Bet jeigu yra daug spragų, streso, nepasitikėjimo ar ankstesnių blogų patirčių su matematika, korepetitoriaus parinkimas tampa labai svarbus.
Geriau skirti šiek tiek daugiau laiko pradžioje ir pasirinkti tinkamą žmogų, negu vėliau keisti kelis korepetitorius ir vėl pradėti nuo nulio.
Matematikos pamokos veikia geriausiai tada, kai vaikas, tėvai ir korepetitorius supranta bendrą tikslą.
Trumpai
Pirma matematikos pamoka su korepetitoriumi prasideda dar prieš pačią pamoką. Ji prasideda nuo pokalbio apie vaiką.
Klasė ir pažymys yra svarbūs, bet jie neparodo visos situacijos. Du mokiniai su tuo pačiu pažymiu gali turėti visiškai skirtingus poreikius. Vienam reikia struktūros ir plano, kitam – pasitikėjimo, trečiam – ramesnio tempo, ketvirtam – aiškaus pasiruošimo egzaminui.
Todėl prieš pirmą pamoką verta išsiaiškinti ne tik tai, ką vaikas moka, bet ir kaip jis jaučiasi, kaip reaguoja į sunkumus ir kokio žmogaus jam reikia.
Kai pirmas žingsnis padaromas teisingai, daug lengviau parinkti tinkamą korepetitorių, sudaryti aiškų planą ir padėti vaikui ne tik mokytis matematikos, bet ir vėl patikėti, kad jis gali.
Norite aiškaus matematikos plano?
Įvadinėje pamokoje įvertinsime mokinio situaciją ir pasiūlysime, nuo ko pradėti, kad mokymasis taptų ramesnis.
Registruotis į pirmąją pamokąKiti straipsniai
Toliau skaitykite
Kiek papildomų matematikos pamokų vaikui iš tikrųjų reikia?
Vienam vaikui užtenka vienos matematikos pamokos per savaitę, kitam reikia intensyvesnio plano. Sužinokite, kaip pasirinkti tinkamą pamokų dažnumą.
Skaityti straipsnįKodėl geras korepetitorius gali netikti jūsų vaikui?
Sužinokite, kodėl svarbu rinktis ne tik gerą matematikos korepetitorių, bet ir vaikui tinkamą mokymo stilių, tempą bei bendravimą.
Skaityti straipsnįKodėl vaikas klasėje viską supranta, o per kontrolinius ar egzaminus užsikerta?
Vaikas klasėje supranta matematiką, bet per kontrolinius pridaro klaidų? Sužinokite, kodėl taip nutinka ir kaip padėti jam parodyti tai, ką moka.
Skaityti straipsnį